🩻 Techniškai paprastų automobilių laikai jau seniai praėjo, užleidžiant vietą aukštosioms technologijoms ant ratų. Dabar automobiliai tikrinami itin kruopščiai – klaidos kaina tapo didesnė. Ypač kai kalbama apie brangias dalis, tokias kaip variklis. Šiais laikais sunku tą padaryti be endoskopijos.
- Kas yra variklio endoskopija?
Endoskopija bendraja prasme- tai paslėptų ertmių būklės tyrimas iš vidaus, naudojant specialų prietaisą – endoskopą. Kartais jo pagalba tikrinamas įsiurbimo traktas ar turbina, bet dažniau- cilindrų- stūmoklių grupė. Endoskopas yra lankstus prietaisas, kurio viename gale sumontuota miniatiūrinė kamera su foniniu apšvietimu, o kitame – ekranas, vaizdui žiūrėti.
- Kodėl reikalinga endoskopija?
Endoskopas leidžia nustatyti variklio būklę pagal paslėptus defektus, kurie nepasireiškia eksploatacijos metu, tačiau artimiausiu metu gali prireikti remonto.
Naudodami tokią diagnostiką galime apžiūrėti cilindro sienelių paviršių ir stūmoklių būklę. Procedūra padeda sužinoti apytikslę ridą ne iš prietaisų skydelio, o kaip sakoma, „realiai“. Akivaizdu, kad 50 000km ridos paliks mažiau pėdsakų nei 300 000km rida, ir endoskopinė kamera parodys visą tai.
- Kaip atliekama endoskopija?
Variklis patikrinamas, kai jis šaltas. Išsūkamos uždegimo žvakės. Zondas įkišamas į cilindrą per uždegimo žvakės šulinį. Apžiūrėjus stūmoklius pastebimi jų pažeidimai: įtrūkimai ar dalinio sunaikinimo požymiai. Korozija ir antifrizo pėdsakai – problemų su variklio galvutės tarpinę požymis. Alyva ir suodžių „sluoksnis“ parodys, kad stūmoklio žiedai neveikia tinkamai. Taip pat tikrinami vožtuvai, ar nėra defektų. Anglies nuosėdos ir alyvos likučiai parodys stūmoklio žiedų, karterio ventiliacijos problemas, o alyvos plėvelė vožtuvo lizdo srityje yra prasto vožtuvų riebokšlių veikimo požymis.